Kodėl verta rinktis birią arbatą? Skirtumai, nauda ir išsamus arbatų gidas
-
Arbata – vienas seniausių pasaulio gėrimų, lydintis žmoniją jau tūkstančius metų. Ji buvo atrasta Kinijoje, išpopuliarėjo Japonijoje bei Indijoje, kol galiausiai atkeliavo ir į Europą. Šiandien arbata yra antras pagal populiarumą gėrimas po vandens – kasdien ją renkasi milijonai žmonių visame pasaulyje.
Nors prekybos lentynose dažnai dominuoja arbata pakeliais, tikrieji arbatos mėgėjai vertina birią arbatą. Kodėl? Pirmiausia – dėl kokybės. Biri arbata gaminama iš visaverčių arbatmedžio lapelių, išlaikančių natūralų aromatą, eterinius aliejus ir skonio gilumą.
Pakeliuose dažnai naudojamos labai smulkios dalelės – vadinamos fannings arba dust (arbatų dulkės). Tai mažyčiai likučiai, susidarantys rūšiuojant ar pakuojant stambesnius lapelius. Jos greitai atiduoda spalvą ir stiprumą, tačiau praranda aromato bei skonio niuansus.
Be to, biri arbata yra tvaresnis pasirinkimas: mažiau pakavimo medžiagų, jokio mikroplastiko ar filtrinio popieriaus, taip pat daugiau vertės už tą pačią, o neretai ir mažesnę kainą. Ir dar vienas privalumas – biri arbata gali būti plikoma kelis kartus, išlaikant skonio subtilybes ir aromato kaitą, priešingai nei pakeliuose esanti arbata, kuri savo stiprumą atiduoda iškart.
Kaip gimsta arbata iš Camellia sinensis?
Visos tikrosios arbatos – žalioji, juodoji, baltoji, ulongo, pu-erh – yra gaminamos iš vieno augalo – arbatmedžiu vadinamo Camellia sinensis. Skirtumą tarp jų lemia ne augalo rūšis, o lapelių apdorojimo būdas. Norint geriau suprasti skirtumus tarp arbatų rūšių, pirmiausia trumpai peržvelkime pagrindinius arbatos lapelių apdorojimo būdus ir etapus:
- Vytinimas – pirmasis etapas, kai šviežiai nuskinti lapai išdėliojami plonu sluoksniu ir paliekami kelioms valandoms ar net dienai, kad prarastų dalį drėgmės, suminkštėtų ir taptų elastingi.
- Oksidacija – natūralus procesas, kai susmulkinti ar susukti lapai reaguoja su deguonimi – panašiai kaip obuolys paruduoja, kai jį perpjaunate. Būtent ši reakcija lemia arbatos spalvą, aromatą ir skonį.
- Fermentacija / brandinimas – ilgesnis natūralus tam tikroms rūšims (pvz., pu-erh) taikomas nokinimas, kai arbata subręsta ir įgauna ypatingai sodrų, gilų, žemišką skonį.
- Džiovinimas – paskutinis etapas, kuris sustabdo prieš tai natūraliai vykusius procesus ir padeda išsaugoti aromatą bei apsaugoti lapelius nuo gedimo.
Būtent šių etapų skirtumai paaiškina, kodėl viena arbata yra lengva, gaivi ir švelni, o kita – sodri, stipri ir tonizuojanti. Kviečiame pažvelgti į pagrindines arbatos rūšis iš arbatmedžio lapų ir atrasti, kuo jos skiriasi savo skoniu, poveikiu bei paruošimo būdais.
Juodoji arbataTai populiariausia arbatos rūšis pasaulyje, užimanti didžiąją dalį rinkos. Ji išsiskiria visiška oksidacija: po skynimo lapeliai vytinami, susukami, paliekami oksiduotis ilgam laikui ir tik tuomet džiovinami. Būtent dėl šio proceso juodoji arbata įgauna sodrią tamsią spalvą, ryškų skonį ir stiprų aromatą.
Daug kofeino turinti juodoji arbata gana stipriai tonizuoja ir suteikia energijos. Ji gali būti švelni ir maloniai salstelėjusi, tačiau dažniausiai pasižymi intensyviu, kartais net šiek tiek aitroku skoniu. Dėl šios savybės ji puikiai dera su pienu ar citrina ir dažnai tampa kasdieniu rytiniu pasirinkimu.
Paruošimui naudojamas verdantis vanduo. Puodeliui užtenka vieno arbatinio šaukštelio arbatžolių, o plikymo laikas paprastai trunka 3–5 minutes. Ilgiau laikant arbata įgauna kartumo, todėl geriausia neperlaikyti.
Juodoji arbata tinka dienos pradžiai ar popiet, kai norisi daugiau energijos. Ji dažnai patiekiama prie maisto, ypač desertų, ir jau šimtmečius išlieka neatsiejama kasdienio ritualo dalimi daugelyje kultūrų.
Baltoji arbata
Viena rečiausių ir subtiliausių arbatos rūšių, kilusi iš Kinijos Fudziano provincijos. Ji gaminama iš pačių jauniausių pumpurėlių ir švelniai apdorojamų lapelių, kurie beveik neoksiduojami, todėl išlaiko šviesią spalvą ir ypatingą švelnumą.
Itin mažai kofeino turinti baltoji arbata yra švelni organizmui, tačiau gausi antioksidantų, padedančių stiprinti imunitetą ir lėtinti senėjimo procesus. Skonis dažniausiai lengvas, gaivus, su subtiliomis saldumo ar gėlių natomis.
Baltoji arbata plikoma kiek vėsesniu vandeniu – 70–85 °C, pritraukiant 5–7 minutes. Ji puikiai tinka ramiems vakarams ar akimirkoms, kai norisi lengvo ir delikaus gėrimo.
Žalioji arbataŽalioji arbata – seniausia ir bene labiausiai ištyrinėta arbatos rūšis, pasižyminti gaiviu, sodriu skoniu. Šios arbatos gamyboje oksidacijos procesas paprastai praleidžiamas, tad ji išlaiko daugiau natūralių naudingųjų savybių ir išsiskiria antioksidantų gausa – ypač katechinų, kurie stiprina imunitetą, lėtina senėjimo procesus ir padeda palaikyti širdies bei kraujagyslių sveikatą. Joje esantis kofeinas tonizuoja švelniau nei kava ar juodoji arbata, todėl žalioji arbata suteikia energijos be staigių pakilimų ir kritimų.
Žaliąją arbatą rekomenduojama plikyti ne verdančiu, o kiek atvėsusiu – 80–90 °C vandeniu, kad išliktų naudingosios medžiagos. Puodeliui užtenka vieno šaukštelio arbatžolių, o tas pačias žoleles galima plikyti kelis kartus, kiekvienąsyk pajuntant vis kitą skonio niuansą. Žalioji arbata puikiai tinka dienos pradžiai ar darbo valandoms – ji gaivina, suteikia budrumo, tačiau išlieka švelni organizmui.
Ulongo arbata
Tai tarpinis variantas tarp žaliosios ir juodosios arbatos. Ji yra dalinai oksiduota, todėl vienos rūšys būna artimesnės švelniai žaliai, o kitos – sodresnei juodai. Ši įvairovė suteikia ulongo arbatoms ypatingą skonio spektrą – nuo gaivių, gėliškų natų iki sodraus, šiek tiek skrudinto poskonio.
Ulongo arbata pasižymi vidutiniu kofeino kiekiu – ji tonizuoja, bet išlieka švelnesnė nei juodoji. Be to, ši arbata pasižymi aromatų gausa ir dėl to dažnai yra vadinama tikrų gurmanų pasirinkimu.
Ulongo arbata plikoma apie 90–95 °C vandeniu, pritraukiant 4–7 minutes. Kaip ir žalioji, ji gali būti plikoma kelis kartus, kas kartą atskleisdama vis kitą skonio atspalvį.
Pu-erh arbataPu-erh – išskirtinė Kinijos arbata, kuriai būdingas itin ilgai trunkantis fermentacijos ir brandinimo procesas. Būtent tai suteikia šiai arbatai sodrų, žemišką skonį, kurį arbatos mėgėjai dažnai vadina „ypatingai giliu‟.
Pu-erh arbatai būdingas vidutinis kofeino kiekis, tačiau labiausiai ji vertinama dėl poveikio virškinimui ir medžiagų apykaitai – tradiciškai ši arbata geriama po riebių patiekalų. Dėl fermentacijos pu-erh laikui bėgant bręsta ir įgauna dar turtingesnį skonį, todėl dažnai lyginama su vynu.
Pu-erh plikoma verdančiu vandeniu – apie 100 °C, pritraukiant 2–4 minutes. Kaip ir ulongo ar žaliosios, šios arbatos lapelius galima plikyti kelis kartus.
Kitos arbatosNors tikrosiomis arbatomis laikomos tik tos, kurios gaminamos iš Camellia sinensis lapelių, mūsų kasdienybėje svarbi vieta tenka ir kitokiems augaliniams užpilams. Jie dažniausiai neturi kofeino, tačiau pasižymi savitomis skoninėmis ir sveikatinančiomis savybėmis.
Pietų Afrikoje auganti rooibos arbata, dar vadinama raudonąja, yra vienas populiariausių pasirinkimų tiems, kurie vengia kofeino. Ji pasižymi švelniu, salstelėjusiu skoniu ir gausiai aprūpina organizmą mineralais, ypač geležimi. Giminaitė medaus krūmo arbata – dar retesnė, bet taip pat be kofeino ir švelniai veikia organizmą.
Vaisinės arbatos kuriamos maišant džiovintus vaisius, uogas, žiedlapius – jos ne tik malšina troškulį, bet ir papildo mitybą vitaminais bei mikroelementais. Žolinės arbatos (ramunėlių, melisų, mėtų ir daugelis kitų) vertinamos dėl raminančių, virškinimą ar kvėpavimo takus teigiamai veikiančių savybių.Visos jos papildo tikrąsias arbatas, suteikdamos galimybę rinktis pagal nuotaiką, poreikį ar paros laiką – nuo tonizuojančio puodelio ryte iki raminančio užpilo vakare.
Arbatos pasaulis jūsų puodelyje
Arbata – tai ne taisyklės, o atradimas. Norint ja mėgautis, nebūtina būti arbatos žinovu ar turėti specialius įrankius. Svarbiausia – drąsa eksperimentuoti: išbandykite tos pačios rūšies arbatos variacijas iš skirtingų regionų, plikykite skirtingų medžiagų induose (stiklo, keramikos, akmens masės ir t.t.), gerkite iš įvairių dydžių ir formų puodelių, keiskite plikymo laiką, ragaukite ir lyginkite. Kiekvienas bandymas atskleis naują atspalvį – aromato, skonio ar net pojūčio prasme. Vienam patiks švelnus, subalansuotas skonis, kitam – sodresnis, gilesnis ar šiek tiek aitrokas.
Arbatų pasaulyje nėra vienos „teisingos“ taisyklės – tik rekomendacijos ir smalsumas. Būtent todėl Gurman‘s birių arbatų asortimentas toks platus – beveik 400 skirtingų skonių: nuo klasikinių grynųjų arbatų iki išskirtinių mišinių, kuriuos kuria mūsų arbatų ekspertai. Kiekviena arbata nuosekliai degustuojama bei vertinama, kad jūsų puodelį pasiektų tik patys geriausi rezultatai.
Todėl nesvarbu, ar ieškote gaivinančio kasdienio gėrimo, ar ypatingo gurmaniško atradimo progoms – Gurman’s arbatų pasaulyje savo favoritą tikrai atrasite.
-
